Kaloubadia, est consacré à la Culture Réunionnaise



KALOUBADIA THE BEST KALOUBADIA EST UN SITE CULTURELLE  DE L'ILE DE LA REUNION . SITE PERSONNEL DE GEORGES SOUBOU . KALOUBADIA LE IN SIT  KILTIREL RENIONE DANN LO SID LARENION SITE PERSONEL  GEORGES SOUBOU MERSI BANN DALON I DONE IN KOUDMIN ALON MET ANSANM PO LA NASION

LE SITE DE LA CULTURE  REUNIONNAISE


LITERATIR EKRI...................................................


CHRISTIAN FONTAINE, <<Zistoir Tikok,listoir Tikok>>
               TIKOK ANSANM TIKARL .

<<Beaucoup>>
In bonpé./ In ponyé./ In ta./ In paké./ In ranm./ In voyaz./ In tralé./ In takon.

TANSION PANGAR:...............................................

In tralé i ansèrv lèrk i gingn konté. Inta/ in bonpé lé pli kouran. In voyaz (in paké) la pa in voyaz ( lavyon).  <<In ta èk in paké>> sé in kozman la kaz. Bous-sal: inn sié.

LANMSIM:........................................................... 
gato lo son mayi .

Kamarad:  .........................................................

<< copain>>.  Dalon:<< camarade + l'amitié>>.  Kabas:<<grand copain>>.  Zamiz:<<copine>>(dalon fanm).

Akoz/ pou koué / Pou kosa?>manièr di <<pourquoi?>>

Question:...........................................................

1)Kisa Tikok i aspèr ? Po fé kosa ansanm ? Tikok i aspèr  Tikarl po zot dé alé binyé la kaz Tizan.

2)Akoz son kamarad i vien pa ?
Pars li na frèr-sèr po véyé.Akoz li doi saroy dolo.
Akoz li na in ponyé frèr-sèr po véyé, épi dolo po saroyé.
Akoz li la po vèy son mti sèr.
Akoz li na korvé (kourvé) po fé.

3)Koman la momon Tikok i  réponn ali?
El i réponn ali brital./ Komnsi èl i parl ali./ Konmsi èl i dispit èk li./ Konmsièl i rant pou d-fo./ Konmsi èl i ronf èk li ./ <<Mondié,Tikok!>> ./ <<Asé toimant amoin >>

5) I di :<<kalbas amèr i suiv la rasine>>.Kosa dann zistoir Tikok i amont anou kalbas kalbas dous osi.
Lo provèrb kalbas amèr i vé dir mové moun i énèt mové moun. Eksa nou gingn di, zanfan lo sien , lo sien; malfondé i done malfondé minm .Dann zistoir Tikok i gingn aplik provèrb la soman dann sans in kalbas dou. Tikok na bonkèr, akoz, akoz  olèrk alé trap son liv  la kaz  Mariyis, li sar port  in morso gato lanmsim po son dalon Tikarl. Li manti son momon ,son momon, son momon la konpri son manèz.El  sé in bon moun, lo kèr Tikok la suiv sat madam Biganbé. Alors ni gingn di osi <<kalbas dous i suiv la rasine>>.

CHISTIAN FONTAINE............................................ 
<< Zistoir Tikok listoir Tikok>>

AFER ?................................................................
Afèr, kosa i vé dir ? : Poukoué?/ Pou kosa?/ Akoz?/ Pou fèr? 

Kestion si lo tèks :
1) Afèr Tikok i di pa akoz ?
Akoz toultan son frèr i kas  ali lé kui . Son gran frèr Zanlik i fars sanm li. Dann tèks ni gingn oir la ling 4 ziska sis, kosa Zanlik i réponn ali:  <<Akoz margoz lé amèr, lo grin lé dou, la rasine lé plat>>.

2)Kosa zistoir-la i amont anou si Tikok ?
Tikok, sa in marmay lé kirié. Li lé fourné, akoz li poz toultan késtion si si tout.(a.w.l. 3-9-19-22.) . Kirié (+f ) > fourné (-f ).
3) Kosa i mamont anou dann tèks-la apropo la famiy Tikok?
Tout banna i sap lo may dann késtion Tikok i poz.
        Zanlik i sort déor i sif.
        Granmoun Biganbé i grinn son mayi , i sas tipoul.
        Granmèr Tisia i rod linz i sant.
Nana ryink momon Tikok, Madam Biganbé i trouv kouraz réponn ali.

4)Afèr banna la ont?
Akoz Tikok i ral azot si inn afèr  i koz pa  : sèksialité , nésans tousala. Momon Tikok i réponn ali vré, èl i di ali Matant Eliz lé an voi d-famiy.<<enceinte>> an voi d-famiy ; an plinn sintir.

5)Lo kozé, lo  langaz dann lo tèks Tikok?
I domann / i mann./ I poz kèstion ./ I rovir / i arvir./ I di./ I azout./ I réponn./  Mé / mesoman/ soman solman/ somansa./ Pars/akoz./.

MOI DESANM......................................................

1) Kosa i fé rosort tèks-la konm in fonnkèr, inpé konm in romans?
Sak i fé rosort tèks-la konm in fonnkèr sèd zimaz, ; métafor. Lo ri(m) i kadans tèks la i fé mazine anou sat in romans ; anpliskésa nad fraz i arvien toultan.Nad rim an <<anm>> Zalitésion an <<inm>>, in balans nazalizasion inm/anm.
"" Na in not non pou di flanboyan> <<flanbryan>>

2)Kosa dann tèks-la  i amont anou Kristian Fontinn  té viv pa  rienk pou li minm ?
Li koz la <<doulèr plantèr>>, li koz 20 désanm, lesklavaz, la mizèr èk léspoir ti marmay avan nouèl . Anpliskésa , li lé kontan tout bon zafèr nana pou domoun (frui , zoli koulèr partou...)

2)Lo mo i balans ................................................

Li dione lo grin > li sinm lo grin>Li fé tout son kapab.
Solèy i prézant; i komans lévé, i lèv> bardzour.
Lèr i komans fé klèr> solèy la pokor lévé>Zour-kléré,tizour.
Solèy la pokor lévé, mésoman la zourné la fine komansé>granmatin.
Solèy la fine dormi mésoman i fé ankor klèr > ti brine.
Solèy na lontan la fine tonbé épi anplis  i fé noir minm>granbrine.
<<lèr i viéyi>> > i komans fé tar, solèy la fine tonbé .Sansa  la pa blizé lé la nuit.Lo zour osi i gingn di <<lèr la fine vvié>> pou sinial i sava .
Solèy kousan/solèy lévan.

IN  PARTI LOUKASIET...........................................

1)Rod dan lo trèks tout zésprésion parapor lo zé.4!

In parti loukasièt ./ Zoué loukasièt./ Rod kisa lo mèr./ Tonm lo mèr./ Kour kasièt./ Rod bigobé./ 
Formil ritièl.   Plouf! inétikèt, Mari-bonbèt, kani-kanèt trik!
                  Paré pa paré  mi débous!
Démisté/ débisté ( la tonm si in moun lèr li lapo fé in nafèr an misouk .)

FOFRER (<< FAUX-AMIS>>)................................

Kanèt< billes ./ Amiz > traîner, lapa <<s'amuser>>. 
Linz >vêtement, lapa << linge>> i vé dir<< dessous>>.
Rant dann ta> << entrer dans le jeu>>, rant dann ron, lapa << rentrer dans le ta , dans le lard>>.
Rod/é> lapa << rôder comme un renard >> sinonsa << rôder une voiture >> mésoman <<chercher>>.
Vin> <<vingt>> lapa lo vin i boir mésoman lo nonm.
Karo> << champs>>, << fer a repasser >>, lapa ,<<carreau>> la fenêtre .
Sonz> sé lo <<taro>>, lapa lo <<songe>>, i sort dann mazinasion.

3)VOKABILER ....................................................

Pangar : <<de peur que>>.
Fèrkoué: akoz poukosa .
Alévouar : alors que, mais en vérité.

4)KOZMAN POU FARSE........................................

L 16/17: << Zanpièr li, li mèt zis son tèt  dèryèr in fèy song, li krwa pèrson i wa pa li>>
L25/27:<< Tikok la pa lwin: i dobout koté in zénis dann park. Bèf i kour pa li lé abityé. Son pyé dann lo ros tann(kaka bèf), mous karapat i pik ali, li bouz pa in grin pangar i war ali>> 

TRADIKSION......................................................

S'amuser> zwé/amiz lo kor;
                <<jeu d'enfants>> >badinaz marmay;
                <<jouet>>  > zwé/zouzou/kalité'd-zouzout;
                Poupée > babasifon /ti poupèt:
                Zoué doktèr;
                Zoué toupi;
                Zoué ti kaz ;
                Zoué zoué kanèt: 
                Zoué bité ;
                Zoué lamok ;
                Zoué kapsil ;
                Zoué darion ;
                Zoué zasièt ;
                Zoué kadok ;
                Zoué lamarèl ;
                Zoué roulèt ;
                Zoué balans ;
                Granmèrkal kèl èr i lé ;
                Gran loulou ;
                Goulokan.

"" MI DONE AOU GATE"" , CARPANIN MARIMOUTOU.

In romans pou détak la tèr èk la mèr ....................
           
<<grand ocean 1996>>

Vokabilèr:..........................................................
Tégor (masc) tégorine (fém) :kazor ; lamouré; zézèr; lémé; doudou;mous; nénèr; trin/mouvman...
Fantézi : <<original>> ;<< agréablement surpris>>.
Group poilèr lo ta : san valèr , i fé pa ryin; lé pa mèt an valèr; la kouyonad.
Paradaz: défilé.
Kouraz :tèrla i vé dir <<énergie>>.
Zoué rol : 1/piès téat; 2/<< jeu faux et hypocrite >> .
Limon : algues
Mousavèr: << mouche à mèrde >>.
Kours / Lékours : (course automobile) .
Mas : <<mâcher>> .
La mok / Lo ta : na poin valèr. 
Nasion : communauté, groupe culturel.
Zèn zan karnèr / Karnéré :<< élégant dans un sens mélioratif >>.
Zingad : radeau
Kabay : somiz.
Kabalèr : moun i inm batay, péyé pou tap in moun.
Fardé : Lipokrizi.
Anfinnkont na konm in doub dézèspoir dann tèks Carpanin : in dézèspoir pou lo fanm i dékouraz ali , dé pou son péi dann in tournéviré malizé.

KOMAN I TRADUI<< ON>> AN KREOL.                            

<<On>> i tradui par<< i >> an kréol
I prétan dir koudvan i aras pa trénas.

BANN SIAKEKBABANM AN KREOL                                    

                KOSA             FRANCAIS                KREOL
Sien Ouaf OUAOU OUAOU
Kok Cocorico Coucoucoucou
Kabri Bèèèèè Mèèèèè
Goulapia Slurp Kap kap
Kou-d'fizi Pan Pèf
Kou Vlan Vap
Lo kèr i bat Tok Badanm / Touk
Rosor-d'li   Gadang gadang
Kanon Boum Banm
Klakson Pouèt-pouèt Bipbip
Lo i déboul Schalf Foua
Kanar Coin-coin Kan-kan
In nafèr i tonm dann lo Plouf Flok
La klos i sone Dring Galang
In flès i fiz Ziou Viou
Bèf Meu Man
Torti kan i mars   Kolok kolok / Kotok
Doulèr Aïe Ouaie! (Ouay)
Soval Tagada Patakouf
Rire      Ah! / Hi! / Oh! Kakakak
Loké Ic Lok
I éterni Atchoum Koutiam
Pintade   Sokrat sokrat

<< SOMIN LA>> CARPANIN MARIMOUTOU..................

In romans pou la tèr èk la mèr ( Grand océan 1996 )

VOCABILER :........................................................

Sominla : somin la 
I pèrs kalbas pouri : avan té i ansèrv  tout boison dann kalbas .
Konflor : plito mèt sa dann kayanm , mié vo  mèt safran maron .
Kavyr / Kavya :ti sak sanm ti galé  sinonsa lo grin po fé dézord par dèrièr bob (tsik tsik).
Koudkong :1/ lèrk doidpié i bat dann in ros , in padport.Epi lo zong i lèv, doidpié i singn . Alors granmoun té i trap safran sanm doluil, épila té i trap in morso tisi , té i anroul otour lo doidpié.
2/Koudkong i pé vouloir dir  osi <<coups durs>> <<moments difficile >>.
Ras somin : kouri, trasé , vol somin.
Solda grangalo : in kalité d'fourmi, pli gran ké fourmi rouz , lé noir .( i apèl sa osi fourmi létèr.
Tik, karapat : parazit.
Boubou: <<plaie>>
Abouti << suppurer ,s'infecter>>
Vézou :lèrk lo zi'd kann lé nèv, i sort dann fangourin , la pokor fèrmanté. 
Mièl soka ;<< Miel d'aloès >>, in kalité miel amèr minm.
Boikaré : rant an boikaré, rant an brital, an taba .
Sigid: mové; sigidèr sat i mèt lo sor.
Tanbav : maladi ti marmay, in malovant grav ; in tanbav garo : in malovant grav minm.
Douldoul : malovant.
Kolkol : mové zèrb, soman i fé lo bien .i apèl osi gérivit . 
Poulpoul :<<poux de poule>>.
Otour la kaz : i di osi dann la savann ,ousa la tèr ,la tèr lé damé.
Ral in karang :kaz/ kas in somèy (kraz pli for kas).
Trouv son bout :nir lo mèt in nafèr(lègzèsis,travay, problinm)
Kit pou la valèr: la pa la pinn rod lo bout.
Sèk an plas:<< rester sur le carreau>>.
Kouvèrt : lo li.
Kouvèk / kouvèrtir: marmit.  
I gingn pa anbar la mèr : impossible nul n'est tenu.
Lariaz :Frin in sarèt ; <<ralentir une démarche>>.
Kaka kabri : <<fortune >>, larzan.
Touk :gro galé i soutien marmite.
Damzane :gros bonbone.

Tèks Carpanin Marimoutou: Sominla............            

Plonge = i koul
Kaskavèl = ti grin i port la sias 
Kayamb = in vié linz
Na inpé = certain
Ras > s'enfuir
Grangalo = variété fourmi
Karapat = Parazit
Abouti =suppurer s'infecter.
Fangoum= jus de canne= vezou fermeté vin de canne.
Mièl soka= miè amèr
boikaré =brutalement.
Sigidèr= un mauvais sort.
Tanbav = maladie d'enfant.
Kolkol = mauvaise herbe= poulpoul.
Lastron= pisse en li
Misouk = sournoi ,balié la savann.
ral karang = kas in somei.
Trouv lo bout = dominer posséder .
Kit po la valèr = sans valeur.
Couvercle=couverture de marmite .
Kouvèrt = couverture pour le lit.
 
<<TINE BLOUZ>> DANEL WARO.                                 
Démavouz la vi Grand Océan 1996

VOKABILER :                                                                    

Aspèr : atann
Amiz/é : tarder ; traîner ( in momon i di son marmay amiz pa dann somin> <<traîne pas>>).
Ragoulé :<< ras-le-bol >>
Gèrlé : grillons ,grelet>>
Kany amoin :moin na la kany> moin la gingn la parès ( parès késtion na pi la fors). In boug la gingn la kany, domoun i manz son kouraz.
An léman : aimant ( konm in léman i ral lo fèr). Li inm son fanm konm in moun i ral son zanfan si son kèr.
An lémaz : in lamour simanté,i dékol pi.
Parkoman : pour quelle raison ? Par quel moyen ?
Pandiyé : accroché ;
Kadansé : berçé ;
Kabaré : Cérémonie ;
Lis :<< Lécher>>
Mangony : gémir.
Amponyé : ampoigner
Arkoulé : replonger.

JEAN ALBANY.                                                                 

Lo boug:
Jean Albany  té in boug Sinn-ni . Li rant lékol Lekont Delil lané 1937,  li par an zétid  koté Pari . an minmtan li fé droi épi dantis . 1939, li par la gèr, li arvien 3-4 moi apré . Li ékri poézi épisa li pinn, li éspoz inpé partou koté Lirigwé.....
Lané 1951, Albany i pibli <<Zamal>>. Dopi Lekont Delil la sort son bann poézi, tout litératir i fé (poézi)  i baz si sat li la fé , poézi rasis épi kolonial. Fo atann  Albany po la litératir réyoné konèt in rokomansman litérèr.

UN' FEMM' MASCARIN.                                                    

Toto margot : Spès frui sèk sanm in sayan dann milié . Tir lo sayan i gingn fé in zoué pou marmay ansanm . Na in plas lé kré . I mèt dé grin kalbas anndan i fé in figir ansanm.
Miskine : avare, radin.
Crabot : langronaz katkat.

PLIME LA MISERE.                                                           

Fatak :  1) zerb pou bèf
            2) fatak maron
            3)kann fatak
Plime la misère : lékritir pou di la mizèr;
Moza : zakasi ; kasi.
Bournikèl Bruniquel : (lieu dit à la Saline)
Chatigan : coq bataille
Baise : voler

BOUZARON DANYEL WARO ,1984.                               

VOKABILER.                                                                      

Bouzaron : lo vant, pa konfonn èk léstoma.
Gouté : in galé ,in ros , in gayar.
Nasyon :1/<<communauté>> 2/ rénioné pèp.
Tanpir : lo plis ki gingn.
Ti trasé rédiyon : inn ti santié pou koup pli kour annsandan ;koup par rédiyon pou désann pli vit.
Margoté : lo papa i margot  in boutir sanm lo marmay , i fé  pèt la rasine si lo brans aprésa i plant . Lo piédboi sé lo papa (Danyel), lo boutir sé lo marmay (Sami). Na in lidé mèt ansanm, fé in sinbioz linn sanm lot dann in travay trtansmision lo maloya
Wa nwé : va noué , kan i anfléri i gonn, kankan i pran i noué , kan i pran pa i koul.

POU KONPRANN.                                                              

Fonnkèr-la pou konprann ali i fo konèt lo fonnkézèr Danyèl Waro i koz pou son garson . Ali-minm va tas moiyin done so gayar maloya son garson, fé grandi ali dann kèr maloya.

MAHAVEL

VERB
La/ Nana /Ginye / Lavé / Na.

LO  TEKS.                                                                           

Nana ou lé proptiétèr
Auxilière : la
Pour un sentiment c'est la .
A Octob 1909 / Sin lui Mahavel (Wa lo test lé ansamb)
Mahavel mot d'origine malgas = Pays des vivres c'est la conssesion.
Dumesil la propriété des dumesil cadeau pour les premiers << noirs marrons>>
1738 : premier decente des marrons sur la propriété des blancs.
B Le charetier.
D Roulaison pour la campagne.
La lanière = la mèche .
Pou in moun lé pa rénioné i fé exotik.
Pou  in rénioné i replonze ali dann son listoir sa la sé in transpor.

2 Eudora ou l'Île enchanté.

Lesplikasion tèks (Mahavel).                                       

Kank loto la pa passé té konm in séromoni et en deuil konm in korbillar. Domoun la pi di arien  saissisment ek respé la mont si zot.
Kank zot la vi lo transport  la an séromoni an deuil konm in korbillar zot la ret in kou la bouss rouvert . Lo respé ek la krintiv la saisi a zot. Li té arsann telman pa bann kalèch ban Milor san toi k'bann groblan i an ser po zot déplaseman.

Koté lo tan lontan bann tèks po marmay lékol         

Ganmèrkal Edision Ziskakan /Ila                                

Inn i pas granmèrkal, lé zot  i ravaz ali. Tèl i di "souké!" oubyin ala mi "vyin", granmèrkal i mèt dèryèr zot .Sak lé pri i rant granmèrkal.
Granmèrkal kèl lèr i lé?
Innèr!
I kont zikatan i ariv minui.
Granmèrkal kèl lèr i lé?
Minui! ala mi vyin!
Granmèrkal kosa ou po fé?
Mi pingn mon tèt!
Granmèrkal kosa ou po fé?
Mi mèt mon kabay!
Granmèrkal kosa ou po fé?
Mi mèt mon slip!
Granmèrkal kosa ou po fé?
Mi mèt mon sokèt!
Granmèrkal kosa ou po fé?
Mi mèt mon soulyé!
Granmèrkal kosa ou po fé?
Mi giz mon kouto ! ala mi vyin!

Kadok édisyon Ila                                                     
Plouff....
Kontaz pou tir lo mèr pou loukouri, loukoupé, loukasyèt....

Plouf inétikèt mari bonbèt kani kanèt trik
Anri kat lé mor dann karo zanbrovat katpat.
Trwa ti bononm anlèr pyédbwa
Tir zot kilot pou zot kaka
La gom zot dé ti dwa
Sé ma roulèt i roule trè ron
Mon ti sinegom lé dou
Ti Zo lo mèr
Alé bousé
Paré pa paré?
Paré!

Kadok
Plouf inétikèt mari bonbèt kani kanèt trik
Anri kat lé mor dann karo zanbrovat katpat.
Trwa ti bononm anlèr pyédbwa
Tir zot kilot pou zot kaka
La gom zot dé ti dwa
Sé ma roulèt i roule trè ron
Mon ti sinegom lé dou£
Paré paré paré pa paré
Paré ma débousé
Tizo krévé lo mèr touloubon
Li la pa démisté touloubon 
Té na tro bigobé
In parti loukasyèt sa malèr 
Mwin dan mon zinntan mwin maziné
Amwin mon zinntan la armonté
Ti mari bonbèt i zwé volèr
Tina tina tina inn
Sa règloman kadok
Mwin la trap in ponyé ti galé
Po mwin sèy déviré si la min 
in grin m'la pa gouté 
Kisa la di  kadok sa malèr
Mwin sa mon zinntan mwin maziné
Amwin mon zinntan la armonté
Oté lo zé kadok  mon bonèr
Marmay katpaté dan la kour
Marmay katpaté
In kilot kaki dési li
Sa la po zwé kanèt dann la tèr
Somiz lé krouté
Mon kanèt lo zyé li gèt atèr 
Mwin sa mon zinntan mwin maziné
Amwin mon zinntan la armonté
Mon kanèt dann la pousyèr.


Revenir sur la page acceuil
Ronir si lo paz akèy





Paz la lé fé èk , Axel Gauvin, Frédérik Célestin , André Payèt..Réalizasion la paz Georges Soubou . Kaloubadia Lé in sit kiltirèl dan lo sid Larénion .Po done in koudmin anvoy anou in limèl .  georges.soubou@wanado.fr  Teinbo larg pa . Zot lavi i intérès anou.Page faîte avec la colaboration de : André Payet , Axel Gauvin , Frédérick Célestin , réalisation de la page Georges Soubou . Production Kaloubadia Ile de la Réunion Droits résevés reproduction interdite, sauf autorisation. Bienvenue à l'Ile de la Réunion.

©Georges Soubou 2007.