
LE
SITE DE LA CULTURE REUNIONNAISE
LITERATIR EKRI...................................................
CHRISTIAN FONTAINE, <<Zistoir Tikok,listoir
Tikok>>
TIKOK ANSANM TIKARL .
<<Beaucoup>>
In bonpé./ In ponyé./ In ta./ In paké./ In ranm./ In voyaz./ In tralé./ In takon.
TANSION PANGAR:...............................................
In tralé i ansèrv lèrk i gingn konté. Inta/ in bonpé lé pli kouran. In voyaz
(in paké) la pa in voyaz ( lavyon). <<In ta èk in paké>> sé
in kozman la kaz. Bous-sal: inn sié.
LANMSIM:...........................................................
gato lo son mayi .
Kamarad: .........................................................
<< copain>>. Dalon:<<
camarade + l'amitié>>. Kabas:<<grand copain>>.
Zamiz:<<copine>>(dalon fanm).
Akoz/ pou koué / Pou kosa?>manièr di <<pourquoi?>>
Question:...........................................................
1)Kisa Tikok i aspèr ? Po fé kosa ansanm
? Tikok i aspèr Tikarl po zot dé alé binyé la kaz Tizan.
2)Akoz son kamarad i vien pa ?
Pars li na frèr-sèr po véyé.Akoz li doi saroy dolo.
Akoz li na in ponyé frèr-sèr po véyé, épi dolo po saroyé.
Akoz li la po vèy son mti sèr.
Akoz li na korvé (kourvé) po fé.
3)Koman la momon Tikok i réponn ali?
El i réponn ali brital./ Komnsi èl i parl ali./ Konmsi èl i dispit èk li./ Konmsièl
i rant pou d-fo./ Konmsi èl i ronf èk li ./ <<Mondié,Tikok!>> ./
<<Asé toimant amoin >>
5) I di :<<kalbas amèr i suiv la rasine>>.Kosa dann zistoir Tikok
i amont anou kalbas kalbas dous osi.
Lo provèrb kalbas amèr i vé dir mové moun i énèt mové moun. Eksa nou gingn di,
zanfan lo sien , lo sien; malfondé i done malfondé minm .Dann zistoir Tikok
i gingn aplik provèrb la soman dann sans in kalbas dou. Tikok na bonkèr, akoz,
akoz olèrk alé trap son liv la kaz Mariyis, li sar port
in morso gato lanmsim po son dalon Tikarl. Li manti son momon ,son momon, son
momon la konpri son manèz.El sé in bon moun, lo kèr Tikok la suiv sat
madam Biganbé. Alors ni gingn di osi <<kalbas dous i suiv la rasine>>.
CHISTIAN FONTAINE............................................
<< Zistoir
Tikok listoir Tikok>>
AFER ?................................................................
Afèr, kosa i vé dir ? : Poukoué?/ Pou
kosa?/ Akoz?/ Pou fèr?
Kestion si lo tèks :
1) Afèr Tikok i di pa akoz ?
Akoz toultan son frèr i kas ali lé kui . Son gran frèr Zanlik i fars sanm
li. Dann tèks ni gingn oir la ling 4 ziska sis, kosa Zanlik i réponn ali: <<Akoz
margoz lé amèr, lo grin lé dou, la rasine lé plat>>.
2)Kosa zistoir-la i amont anou si Tikok ?
Tikok, sa in marmay lé kirié. Li lé fourné, akoz li poz toultan késtion si si
tout.(a.w.l. 3-9-19-22.) . Kirié (+f ) > fourné (-f ).
3) Kosa i mamont anou dann tèks-la apropo la famiy Tikok?
Tout banna i sap lo may dann késtion Tikok i poz.
Zanlik i sort déor i sif.
Granmoun Biganbé i grinn son mayi
, i sas tipoul.
Granmèr Tisia i rod linz i sant.
Nana ryink momon Tikok, Madam Biganbé i trouv kouraz réponn ali.
4)Afèr banna la ont?
Akoz Tikok i ral azot si inn afèr i koz pa : sèksialité , nésans
tousala. Momon Tikok i réponn ali vré, èl i di ali Matant Eliz lé an voi d-famiy.<<enceinte>>
an voi d-famiy ; an plinn sintir.
5)Lo kozé, lo langaz dann lo tèks Tikok?
I domann / i mann./ I poz kèstion ./ I rovir / i arvir./ I di./ I azout./ I
réponn./ Mé / mesoman/ soman solman/ somansa./ Pars/akoz./.
MOI DESANM......................................................
1) Kosa i fé rosort tèks-la konm in
fonnkèr, inpé konm in romans?
Sak i fé rosort tèks-la konm in fonnkèr sèd zimaz, ; métafor. Lo ri(m) i kadans
tèks la i fé mazine anou sat in romans ; anpliskésa nad fraz i arvien toultan.Nad
rim an <<anm>> Zalitésion an <<inm>>, in balans nazalizasion
inm/anm.
"" Na in not non pou di flanboyan> <<flanbryan>>
2)Kosa dann tèks-la i amont anou Kristian Fontinn té viv pa
rienk pou li minm ?
Li koz la <<doulèr plantèr>>, li koz 20 désanm, lesklavaz, la mizèr
èk léspoir ti marmay avan nouèl . Anpliskésa , li lé kontan tout bon zafèr nana
pou domoun (frui , zoli koulèr partou...)
2)Lo mo i balans ................................................
Li dione lo grin > li sinm lo grin>Li
fé tout son kapab.
Solèy i prézant; i komans lévé, i lèv> bardzour.
Lèr i komans fé klèr> solèy la pokor lévé>Zour-kléré,tizour.
Solèy la pokor lévé, mésoman la zourné la fine komansé>granmatin.
Solèy la fine dormi mésoman i fé ankor klèr > ti brine.
Solèy na lontan la fine tonbé épi anplis i fé noir minm>granbrine.
<<lèr i viéyi>> > i komans fé tar, solèy la fine tonbé .Sansa
la pa blizé lé la nuit.Lo zour osi i gingn di <<lèr la fine vvié>>
pou sinial i sava .
Solèy kousan/solèy lévan.
IN PARTI LOUKASIET...........................................
1)Rod dan lo trèks tout zésprésion
parapor lo zé.4!
In parti loukasièt ./ Zoué loukasièt./
Rod kisa lo mèr./ Tonm lo mèr./ Kour kasièt./ Rod bigobé./
Formil ritièl. Plouf! inétikèt, Mari-bonbèt, kani-kanèt trik!
Paré pa paré mi débous!
Démisté/ débisté ( la tonm si in moun lèr li lapo fé in nafèr an misouk .)
FOFRER (<< FAUX-AMIS>>)................................
Kanèt< billes ./ Amiz > traîner,
lapa <<s'amuser>>.
Linz >vêtement, lapa << linge>> i vé dir<< dessous>>.
Rant dann ta> << entrer dans le jeu>>, rant dann ron, lapa <<
rentrer dans le ta , dans le lard>>.
Rod/é> lapa << rôder comme un renard >> sinonsa << rôder
une voiture >> mésoman <<chercher>>.
Vin> <<vingt>> lapa lo vin i boir mésoman lo nonm.
Karo> << champs>>, << fer a repasser >>, lapa ,<<carreau>>
la fenêtre .
Sonz> sé lo <<taro>>, lapa lo <<songe>>, i sort dann
mazinasion.
3)VOKABILER ....................................................
Pangar :
<<de peur que>>.
Fèrkoué: akoz poukosa .
Alévouar : alors que, mais en vérité.
4)KOZMAN POU FARSE........................................
L 16/17: << Zanpièr li, li mèt zis
son tèt dèryèr in fèy song, li krwa pèrson i wa pa li>>
L25/27:<< Tikok la pa lwin: i dobout koté in zénis dann park. Bèf i kour
pa li lé abityé. Son pyé dann lo ros tann(kaka bèf), mous karapat i pik ali,
li bouz pa in grin pangar i war ali>>
TRADIKSION......................................................
S'amuser> zwé/amiz lo kor;
<<jeu d'enfants>> >badinaz marmay;
<<jouet>> > zwé/zouzou/kalité'd-zouzout;
Poupée > babasifon /ti poupèt:
Zoué doktèr;
Zoué toupi;
Zoué ti kaz ;
Zoué zoué kanèt:
Zoué bité ;
Zoué lamok ;
Zoué kapsil ;
Zoué darion ;
Zoué zasièt ;
Zoué kadok ;
Zoué lamarèl ;
Zoué roulèt ;
Zoué balans ;
Granmèrkal kèl èr i lé ;
Gran loulou ;
Goulokan.
"" MI DONE AOU GATE""
, CARPANIN MARIMOUTOU.
In romans pou
détak la tèr èk la mèr ....................
<<grand
ocean 1996>>
Vokabilèr:..........................................................
Tégor
(masc) tégorine (fém) :kazor ; lamouré; zézèr; lémé; doudou;mous; nénèr;
trin/mouvman...
Fantézi : <<original>> ;<<
agréablement surpris>>.
Group poilèr lo ta : san valèr , i fé pa
ryin; lé pa mèt an valèr; la kouyonad.
Paradaz: défilé.
Kouraz :tèrla i vé dir <<énergie>>.
Zoué rol : 1/piès téat; 2/<<
jeu faux et hypocrite >> .
Limon : algues
Mousavèr: << mouche à mèrde >>.
Kours / Lékours :
(course automobile) .
Mas : <<mâcher>> .
La mok / Lo ta : na poin valèr.
Nasion : communauté, groupe culturel.
Zèn zan karnèr / Karnéré :<< élégant
dans un sens mélioratif >>.
Zingad : radeau
Kabay : somiz.
Kabalèr : moun i inm batay, péyé pou tap
in moun.
Fardé : Lipokrizi.
Anfinnkont na konm in doub dézèspoir dann tèks Carpanin : in dézèspoir pou lo
fanm i dékouraz ali , dé pou son péi dann in tournéviré malizé.
KOMAN I TRADUI<<
ON>> AN KREOL.
<<On>> i tradui par<<
i >> an kréol
I prétan dir koudvan i aras pa trénas.
BANN SIAKEKBABANM
AN KREOL
| KOSA | FRANCAIS | KREOL |
| Sien | Ouaf | OUAOU OUAOU |
| Kok | Cocorico | Coucoucoucou |
| Kabri | Bèèèèè | Mèèèèè |
| Goulapia | Slurp | Kap kap |
| Kou-d'fizi | Pan | Pèf |
| Kou | Vlan | Vap |
| Lo kèr i bat | Tok | Badanm / Touk |
| Rosor-d'li | Gadang gadang | |
| Kanon | Boum | Banm |
| Klakson | Pouèt-pouèt | Bipbip |
| Lo i déboul | Schalf | Foua |
| Kanar | Coin-coin | Kan-kan |
| In nafèr i tonm dann lo | Plouf | Flok |
| La klos i sone | Dring | Galang |
| In flès i fiz | Ziou | Viou |
| Bèf | Meu | Man |
| Torti kan i mars | Kolok kolok / Kotok | |
| Doulèr | Aïe | Ouaie! (Ouay) |
| Soval | Tagada | Patakouf |
| Rire | Ah! / Hi! / Oh! | Kakakak |
| Loké | Ic | Lok |
| I éterni | Atchoum | Koutiam |
| Pintade | Sokrat sokrat |
<<
SOMIN LA>> CARPANIN MARIMOUTOU..................
In romans pou la tèr èk la mèr ( Grand océan 1996 )
VOCABILER :........................................................
Sominla : somin la
I pèrs kalbas pouri : avan té i ansèrv tout boison dann kalbas .
Konflor : plito mèt sa dann kayanm , mié vo mèt safran maron .
Kavyr / Kavya :ti sak sanm ti galé sinonsa lo grin po fé dézord par
dèrièr bob (tsik tsik).
Koudkong :1/ lèrk doidpié i bat dann in ros , in padport.Epi lo zong i lèv,
doidpié i singn . Alors granmoun té i trap safran sanm doluil, épila té i
trap in morso tisi , té i anroul otour lo doidpié.
2/Koudkong i pé vouloir dir osi <<coups durs>>
<<moments difficile >>.
Ras somin : kouri, trasé , vol somin.
Solda grangalo : in kalité d'fourmi, pli gran ké fourmi rouz , lé noir .( i
apèl sa osi fourmi létèr.
Tik, karapat : parazit.
Boubou: <<plaie>>
Abouti << suppurer ,s'infecter>>
Vézou :lèrk lo zi'd kann lé nèv, i sort dann fangourin , la pokor
fèrmanté.
Mièl soka ;<< Miel d'aloès >>, in kalité miel amèr minm.
Boikaré : rant an boikaré, rant an brital, an taba .
Sigid: mové; sigidèr sat i mèt lo sor.
Tanbav : maladi ti marmay, in malovant grav ; in tanbav garo : in malovant grav
minm.
Douldoul : malovant.
Kolkol : mové zèrb, soman i fé lo bien .i apèl osi gérivit .
Poulpoul :<<poux de poule>>.
Otour la kaz : i di osi dann la savann ,ousa la tèr ,la tèr lé damé.
Ral in karang :kaz/ kas in somèy (kraz pli for kas).
Trouv son bout :nir lo mèt in nafèr(lègzèsis,travay, problinm)
Kit pou la valèr: la pa la pinn rod lo bout.
Sèk an plas:<< rester sur le carreau>>.
Kouvèrt : lo li.
Kouvèk / kouvèrtir: marmit.
I gingn pa anbar la mèr : impossible nul n'est tenu.
Lariaz :Frin in sarèt ; <<ralentir une démarche>>.
Kaka kabri : <<fortune >>, larzan.
Touk :gro galé i soutien marmite.
Damzane :gros bonbone.
Tèks Carpanin Marimoutou: Sominla............
Plonge = i koul
Kaskavèl = ti grin i port la sias
Kayamb = in vié linz
Na inpé = certain
Ras > s'enfuir
Grangalo = variété fourmi
Karapat = Parazit
Abouti =suppurer s'infecter.
Fangoum= jus de canne= vezou fermeté vin de canne.
Mièl soka= miè amèr
boikaré =brutalement.
Sigidèr= un mauvais sort.
Tanbav = maladie d'enfant.
Kolkol = mauvaise herbe= poulpoul.
Lastron= pisse en li
Misouk = sournoi ,balié la savann.
ral karang = kas in somei.
Trouv lo bout = dominer posséder .
Kit po la valèr = sans valeur.
Couvercle=couverture de marmite .
Kouvèrt = couverture pour le lit.
<<TINE BLOUZ>> DANEL WARO.
Démavouz la vi Grand Océan 1996
VOKABILER :
Aspèr : atann
Amiz/é : tarder ; traîner ( in momon i di son marmay amiz pa dann somin>
<<traîne pas>>).
Ragoulé :<< ras-le-bol >>
Gèrlé : grillons ,grelet>>
Kany amoin :moin na la kany> moin la gingn la parès ( parès késtion na pi
la fors). In boug la gingn la kany, domoun i manz son kouraz.
An léman : aimant ( konm in léman i ral lo fèr). Li inm son fanm konm in moun
i ral son zanfan si son kèr.
An lémaz : in lamour simanté,i dékol pi.
Parkoman : pour quelle raison ? Par quel moyen ?
Pandiyé : accroché ;
Kadansé : berçé ;
Kabaré : Cérémonie ;
Lis :<< Lécher>>
Mangony : gémir.
Amponyé : ampoigner
Arkoulé : replonger.
JEAN ALBANY.
Lo boug:
Jean Albany té in boug Sinn-ni . Li rant lékol Lekont Delil lané
1937, li par an zétid koté Pari . an minmtan li fé droi épi
dantis . 1939, li par la gèr, li arvien 3-4 moi apré . Li ékri poézi épisa
li pinn, li éspoz inpé partou koté Lirigwé.....
Lané 1951, Albany i pibli <<Zamal>>. Dopi Lekont Delil la sort son
bann poézi, tout litératir i fé (poézi) i baz si sat li la fé ,
poézi rasis épi kolonial. Fo atann Albany po la litératir réyoné
konèt in rokomansman litérèr.
UN' FEMM' MASCARIN.
Toto margot : Spès frui sèk sanm in sayan dann milié . Tir lo sayan i gingn
fé in zoué pou marmay ansanm . Na in plas lé kré . I mèt dé grin kalbas
anndan i fé in figir ansanm.
Miskine : avare, radin.
Crabot : langronaz katkat.
PLIME LA MISERE.
Fatak : 1) zerb pou bèf
2) fatak
maron
3)kann fatak
Plime la misère : lékritir pou di la mizèr;
Moza : zakasi ; kasi.
Bournikèl Bruniquel : (lieu dit à la Saline)
Chatigan : coq bataille
Baise : voler
BOUZARON DANYEL WARO ,1984.
VOKABILER.
Bouzaron : lo vant, pa konfonn èk léstoma.
Gouté : in galé ,in ros , in gayar.
Nasyon :1/<<communauté>> 2/ rénioné pèp.
Tanpir : lo plis ki gingn.
Ti trasé rédiyon : inn ti santié pou koup pli kour annsandan ;koup par
rédiyon pou désann pli vit.
Margoté : lo papa i margot in boutir sanm lo marmay , i fé pèt la
rasine si lo brans aprésa i plant . Lo piédboi sé lo papa (Danyel), lo boutir
sé lo marmay (Sami). Na in lidé mèt ansanm, fé in sinbioz linn sanm lot dann
in travay trtansmision lo maloya
Wa nwé : va noué , kan i anfléri i gonn, kankan i pran i noué , kan i pran
pa i koul.
POU KONPRANN.
Fonnkèr-la pou konprann ali i fo konèt lo fonnkézèr Danyèl Waro i koz pou
son garson . Ali-minm va tas moiyin done so gayar maloya son garson, fé grandi
ali dann kèr maloya.
MAHAVEL
VERB
La/ Nana /Ginye / Lavé / Na.
LO
TEKS.
Nana ou lé proptiétèr
Auxilière : la
Pour un sentiment c'est la .
A Octob 1909 / Sin lui Mahavel (Wa lo test lé ansamb)
Mahavel mot d'origine malgas = Pays des vivres c'est la conssesion.
Dumesil la propriété des dumesil cadeau pour les premiers << noirs
marrons>>
1738 : premier decente des marrons sur la propriété des blancs.
B Le charetier.
D Roulaison pour la campagne.
La lanière = la mèche .
Pou in moun lé pa rénioné i fé exotik.
Pou in rénioné i replonze ali dann son listoir sa la sé in transpor.
2 Eudora ou l'Île enchanté.
Lesplikasion tèks (Mahavel).
Kank loto la pa passé té konm in séromoni et en deuil konm in korbillar.
Domoun la pi di arien saissisment ek respé la mont si zot.
Kank zot la vi lo transport la an séromoni an deuil konm in korbillar zot
la ret in kou la bouss rouvert . Lo respé ek la krintiv la saisi a zot. Li té
arsann telman pa bann kalèch ban Milor san toi k'bann groblan i an ser po zot
déplaseman.
Koté lo tan
lontan bann tèks po marmay lékol
Ganmèrkal
Edision Ziskakan
/Ila
Inn i pas granmèrkal, lé zot i ravaz ali. Tèl i di "souké!"
oubyin ala mi "vyin", granmèrkal i mèt dèryèr zot .Sak lé pri i
rant granmèrkal.
Granmèrkal kèl lèr i lé?
Innèr!
I kont zikatan i ariv minui.
Granmèrkal kèl lèr i lé?
Minui! ala mi vyin!
Granmèrkal kosa ou po fé?
Mi pingn mon tèt!
Granmèrkal kosa ou po fé?
Mi mèt mon kabay!
Granmèrkal kosa ou po fé?
Mi mèt mon slip!
Granmèrkal kosa ou po fé?
Mi mèt mon sokèt!
Granmèrkal kosa ou po fé?
Mi mèt mon soulyé!
Granmèrkal kosa ou po fé?
Mi giz mon kouto ! ala mi vyin!
Kadok édisyon
Ila
Plouff....
Kontaz pou tir lo mèr pou loukouri, loukoupé, loukasyèt....
Plouf inétikèt mari bonbèt kani kanèt trik
Anri kat lé mor dann karo zanbrovat katpat.
Trwa ti bononm anlèr pyédbwa
Tir zot kilot pou zot kaka
La gom zot dé ti dwa
Sé ma roulèt i roule trè ron
Mon ti sinegom lé dou
Ti Zo lo mèr
Alé bousé
Paré pa paré?
Paré!
Kadok
Plouf inétikèt mari bonbèt kani kanèt trik
Anri kat lé mor dann karo zanbrovat katpat.
Trwa ti bononm anlèr pyédbwa
Tir zot kilot pou zot kaka
La gom zot dé ti dwa
Sé ma roulèt i roule trè ron
Mon ti sinegom lé dou£
Paré paré paré pa paré
Paré ma débousé
Tizo krévé lo mèr touloubon
Li la pa démisté touloubon
Té na tro bigobé
In parti loukasyèt sa malèr
Mwin dan mon zinntan mwin maziné
Amwin mon zinntan la armonté
Ti mari bonbèt i zwé volèr
Tina tina tina inn
Sa règloman kadok
Mwin la trap in ponyé ti galé
Po mwin sèy déviré si la min
in grin m'la pa gouté
Kisa la di kadok sa malèr
Mwin sa mon zinntan mwin maziné
Amwin mon zinntan la armonté
Oté lo zé kadok mon bonèr
Marmay katpaté dan la kour
Marmay katpaté
In kilot kaki dési li
Sa la po zwé kanèt dann la tèr
Somiz lé krouté
Mon kanèt lo zyé li gèt atèr
Mwin sa mon zinntan mwin maziné
Amwin mon zinntan la armonté
Mon kanèt dann la pousyèr.
Revenir sur
la page acceuil
Ronir si
lo paz akèy
©Georges Soubou 2007.